HDD kietųjų diskų naudojimas ir saugus eksploatavimas

Apsauga nuo smūgių transportavimo, montavimo ir darbo eigoje . Pavyzdžiui iškritęs iš rankų ant stalo kietasis diskas patiria trumpalaikį (~2ms) smūgį su perkrova iki 250g. Nors kietieji diskai ir turi vidinę apsaugą nuo smūgių, bet be reikalo juos trankyti nereikia. Tai gali sukelti vidinius mechanikos pažeidimus. Pats pavojingiausias yra galvučių plekštelėjimas per disko paviršių. Tokio (hdd heads) kieto disko galvučių plekštelėjimo eiga tokia:

a. Galvutė ir laikiklis ramybės būsenoje disko parkavimo zonoje.
b. Kietasis diskas patyrė smūgį.
b. Galvutė atsiplėšia nuo disko paviršiaus.
d. Galvutė grįžta atgal ir su jėga įsirėžia į disko paviršiu. (Plekštelėjimas) .

Viso to pasekmė - disko paviršius pažeistas. Atsirado mikroskopinės dalelės ir skeveldros.

Atskilusios dalelės, papuldamos tarp galvutės ir greitai besisukančio disko paviršiaus gali pažeisti disko paviršių ir galvutę. Diske atsiranda blogų sektorių, kurių kiekis sparčiai auga tol, kol diskas galutinai neišeina iš rikiuotės ir nesugenda.

Apsauga nuo padidintos +12V įtampos . Dauguma pigių maitinimo šaltinių užkelia +12V maitinimo įtampą virš leistinos ribos, kai maitinimo šaltinio galingumas nepakankamas. Tai surišta su maitinimo šaltinio elektrine schema. Maksimali + 12V įtampos paklaida pagal ATX specifikaciją: +/-5%. Taigi leistina maksimali +12V įtampos reikšmė: +12,6V. Neretai +12V įtampa užkyla virš 13V. Tai gali išvesti iš rikiuotės kietojo disko elektroniką. Jeigu +12V įtampa užkyla virš leistinos ribos, tai reiškia, kad reikia pakeisti kompiuterio maitinimo šaltinį į kokybiškesnį ir galingesnį. Paskutiniu metu naudojami apie 400W maitinimo šaltiniai, nors realiai kompiuterio veikimui užtenka tik vienos pvz. 12V įtampos (taip kuria sako vidinius kompiuterius Google).

Kietojo disko temperatūrinis darbo režimas . Kai kurių modelių kietieji diskai darbo eigoje smarkiai įkaista. Tai gali tapti gedimų priežastimi. Pavyzdžiui buvo 20Gb Fuji HDD serija, kurių kontroleriai įkaisdavo iki 90C. Tai tapdavo tokių diskų dažno gedimo priežastimi. Jei HDD įrenginys darbo eigoje smarkiai kaista, tai reikia pasirūpinti tokio įrenginio priverstiniu aušinimu. Tam reikalui reikia sumontuoti į sisteminio bloko vidų ventiliatorių, kuris aušintu oru kietąjį diską. Rekomenduojama montuojant kietąjį diską į kompiuterį palikti iš viršaus ir iš apačios po tuščią 3,5 montažo vietą. Taip pat galima naudoti specialius stalčius su termo-kontrole.

Paskutinio modelio 750GB diskų darbinė temperatūra yra iki 60 laipsnių. Pvz. Seagate ST3750640A 750GB IDE diskų "operating temperature" yra netoli 60 laipsnių. Jei yra pakankamai geras vėdinimas, bet vistiek atsiranda kažkokių performance problemų tai tik tada jau reiktų juos gabenti į garantinį aptarnavimą. Tendencija yra tokia, kad kuo didesnės talpos kietas diskas ir kuo greitesnis, tuo labiau kaista. SATA sąsajos diskai kaista labiau už senesnės IDE sąsajos diskus. Tačiau diskai su IDE sąsaja yra patikimesni už SATA kietuosius diskus, taigi lazda turi du galus, kaip sako Lietuvių liaudies išmintis. Pvz. Seagate ST3802110A darbinis karštis yra apie 29 laipsniai, ST3160812A apie 26 laipsniai, kai tuo tarpu SATA modelio ST380013AS darbo temperatūra yra 46 laipsniai, ir tai skaitosi normalu, nors kiek žinau plokštelių magnetinė struktūra labai nepasikeitė, gal šiek tiek galvučių. Taigi su visais naujo modelio kietais diskais reikia būti atsargiems jei nenorite prarasti savo svarbių duomenų. Yra keletas atvejų kai iš keturių naujų WD diskų vienas blogas ir klientas nusipirkęs negalėjo sukurti RAID5 masyvo. Pakeitus pagal garantiją viskas veikė tvarkingai. Kitas atvejis kai Seagate 320GB SATA diskas mirė po dviejų savaičių naudojimo - prisakė mums ilgai gyventi ir išėjo į aną pusę su visais projektais.

Paruošė: mister
Atnaujinta: 2006-11-07