HDD kietųjų diskų loginė sandara
 

HDD kietųjų diskų loginė sandara

Kaip ir FDD diskeliuose informacija rašoma į koncentrinius takelius sektoriais po 512 baitų. Bet kietuosiuose diskuose egzistuoja ir stambesnė informacijos struktūra – klasteris (kekė lietuviškai). Klasteris, tai keli einantys iš eilės sektoriai. Tokia organizacija bylų sistemoje leidžia įveikti disko talpumo apribojimus. Vienai bylai minimaliai skiriamas vienas klasteris, net jeigu ta byla yra žymiai mažesnė nei klasterio dydis. Kadangi HDD įrenginiai gali naudoti kelis diskus, tai įvesta cilindro samprata. Visų HDD įrenginio diskų paviršių takeliai, turintys tą patį numerį vadinami cilindru. Išoriniai disko takeliai turi didesnį ilgį nei vidiniai. Tam, kad galima butų išlyginti informacijos tanki, o tuo pačiu padidinti disko talpumą šiuolaikinėse HDD įrenginiuose taikomas informacijos įrašymas zonomis. Metodas vadinasi ZBR (Zone Bit Record). Metodo esmė sudaro disko paskirstymas koncentrinėmis zonomis. Į išorinių zonų takelius įrašoma daugiau sektorių nei į vidinių. Zonos ribose sektorių skaičius įeinantis į takelį būna vienodas.

DOS operacinės sistemos priemonėmis fizinis HDD įrenginys gali būti suskaidytas į keturis skyrius (partition arba skirsnius). Kiekvienas skirsnis aprašo vieną arba kelis loginius diskus.

Loginis diskas – tai fizinio disko klasterių grupė, kurią operacinė sistema traktuoja kaip nepriklausomą įrenginį. Su loginiais diskais operacinė sistema dirba kaip ir su fiziniais diskais. Tai daroma specialaus įrašo – partition table arba padalinimo lentelės pagalba. Padalinimo lentelė įeina į MBR įrašą ir susideda iš keturių skyrių aprašų (descriptors). Pirmas aprašas aprašo sisteminį DOS skyrių (primary DOS partition). Čia aprašomas sisteminis diskas, kuris pagal nutylėjimą nustatomas į aktyvią būseną ir gauna C raide. Iš C disko automatiškai užkraunama operacinė sistema. Pirmas aprašas yra privalomas. Antras aprašas neprivalomas – tai papildomi DOS (extended DOS partition) diskai. Jie gauna tolesnes abecėlės raides (D,E, ir t.t.). Trečias ir ketvirtas aprašai skirti ne DOS loginiams diskams. Į ne DOS loginius diskus gali būti instaliuotos kitos (ne Microsoft) operacinės sistemos, pavyzdžiui IBM OS2 Warp arba Linux. HDD įrenginio suskaidymas į loginius diskus atliekamas FDISK programa, kuri įeina į Microsoft operacines sistemas. FDISK turi tam tikrų apribojimų. Jisai leidžia pažymėti aktyviu tik vieną diską. Todėl vartotojas starto metu negali pasirinkti operacinės sistemos, kuria norėtų užkrauti. Jeigu vartotojas nori turėti kelias operacines sistemas ir galimybę pasirinkti vieną iš jų užkrovimo metu, tai HDD įrenginio suskaidymui į loginius diskus patartina naudoti ne FDISK, o kitą (pavyzdžiui Partition Magic) programą. Partition Magic leidžia pažymėti aktyviais kelis loginius diskus ir užkrovimo metu pasirinkti iš kurio disko krauti operacinę sistemą.

Paruošė: mister

CopyRight (C) 2005, UAB "Matrix". Visos teisės saugomos.