Pranešimai apie duomenų vagystes dažniausiai asocijuojasi su įgudusiais kompiuterių tinklų įsilaužėliais, apeinančiais sudėtingas tarnybinių stočių apsaugas. Deja, iš tiesų dažnai viskas vyksta kur kas paprasčiau.

Pagrobti asmens kodų, kreditinių kortelių ar kitą asmeninę informaciją dažnai nereikia jokių profesionalių įsilaužėlių. Pakanka vieno žioplo darbuotojo, kurio nešiojamajame kompiuteryje saugoma kažkieno asmeninė informacija. Ši informacija kartu su nešiojamuoju kompiuteriu gali būti nušvilpta eilinio gatvės vagišiaus.

Būtent tokiu būdu JAV karo veteranų departamentas prarado daugiau nei 26 mln. karo veteranų bei pareigūnų asmeninius duomenis. Juos vagys pasiglemžė kartu su nešiojamuoju kompiuteriu ir išoriniu diskiniu kaupikliu iš šio departamento darbuotojo namų Vašingtono priemiestyje.

Asmens privatumo teisėmis besirūpinančios organizacijos vadovo teigimu, tiesiog stulbina, kiek daug nešiojamųjų kompiuterių pavogta, tačiau daugelis vartotojų vis tiek nekoduoja duomenų. Juk vagims pakaks perskaityti laikraštį ar pažiūrėti žinias, kad sužinotų pavogę daugiau nei tik eilinį kompiuterį.

Nuo 2005 metų birželio mėnesio užfiksuoti bent 29 atvejai, kai buvo pavogti ar pamesti nešiojamieji kompiuteriai, kuriuose buvo įvairių asmeninių duomenų, tokių kaip asmens kodai, sveikatos istorijos ar gyvenamieji adresai. Kol kas nėra įrodymų, kad ši informacija būtų buvusi panaudota piktiems tikslams. Panašu į tai, kad vagystės taikiniu buvo patys nešiojamieji kompiuteriai, o ne juose saugomi duomenys.

Tiesą sakant, neretai nebuvo jokio rimto pagrindo nešiojamajame kompiuteryje laikyti tiek daug svarbios informacijos. O darbuotojai, kuriems buvo leidžiama laikyti svarbią informaciją savo nešiojamuosiuose kompiuteriuose, paprasčiausiai nesilaikė saugaus darbo taisyklių, galėjusių užtikrinanti duomenų saugumą.

Nors nešiojamieji kompiuteriai paprastai būna apsaugoti slaptažodžiu, kurį reikalaujama įvesti įjungus įrenginį, tačiau slaptažodis visiškai neapsaugo diskiniame kaupiklyje esančių duomenų. Užšifruota informacija kompiuterių vagiui, neturinčiam dekodavimo rakto, taptų visiškai bevertė.

Duomenims šifruoti sukurta daug įvairių priemonių, pradedant programinėmis ir baigiant aparatinėmis, tačiau vartotojai jomis naudojasi nenoriai. Pasak SANS instituto Tyrimų skyriaus direktoriaus, žmonės bijo patys netekti duomenų užmiršę slaptažodį. Tačiau tokia padėtis gali pasikeisti gamintojams pradėjus platinti nešiojamuosius kompiuterius, į kuriuos iš karto įdiegta duomenų kodavimo sistema. Šių metų pabaigoje pradedama platinti „Windows Vista“ turėtų leisti kur kas paprasčiau koduoti duomenis.