Jei bus priimta Tyrimų įgaliojimų nuostatų akto trečioji dalis, tai Didžiosios Britanijos gyventojai ir įmonės turės valdžiai perduoti savo duomenų dekodavimo raktus arba jiems grės įkalinimas.

Didžiosios Britanijos valdžia ruošiasi policijai suteikti teisę priversti organizacijas ar privačius asmenis pateikti privačius duomenų kodavimo raktus, kuo papiktino daugelį saugumo ir asmens teisių ekspertų. Tokie policijos įgaliojimai buvo numatyti 2000 metų Tyrimų įgaliojimų nuostatų akte (Regulation of Investigatory Powers Act – RIPA), tačiau tuo metu šio akto valdžia neįteisino. Praėjus daugiau nei penkeriems metams, Didžiosios Britanijos valdžia vėl ėmė svarstyti šio akto įteisinimo galimybę.

Saugumo ekspertų nuomone tokio akto įteisinimas gali nusikaltėliais paversti daugelį nekaltų žmonių ir priversti daug įmonių nutraukti savo veiklą Didžiojoje Britanijoje. Savo ruožtu, valdžios atstovai teigia, kad trečiosios akto dalies įteisinimas yra reikalingas kovojant su nusikaltėliais, kurie vis dažniau pasitelkia patikimus duomenų kodavimo būdus.

Vidaus reikalų ministro Liamo Byrne'o teigimu duomenų kodavimas naudojamas vis dažniau, jis yra įtraukiamas į masinio naudojimo operacines sistemas, kaip įprasta jų funkcija. Būtent todėl valdžiai atėjo metas įteisinti RIPA akto trečiosios dalies panaudojimą, kuri kol kas negalioja teisiškai. Remdamasi trečiąja šio akto dalimi teisėsauga gali liepti įtariamiesiems pateikti duomenų dekodavimo raktus arba dekoduoti duomenis.

Bet kuriam, atsisakiusiam pateikti duomenų dekodavimo raktą grėstų iki dvejų metų kalėjimo. Pagal dabartinius antiteroristinius įstatymus, terorizmu įtariamam asmeniui, atsisakiusiam pateikti duomenų dekodavimo raktus, gresia iki penkerių metų kalėjimo.

Ekspertų teigimu, priėmus trečiąją akto dalį finansinės institucijos taip pat gali būti priverstos perduoti bankinėms tranzakcijoms naudotus duomenų dekodavimo raktus. Būtent rakto perdavimo faktas, o ne priverstinis teisėsaugą dominančios informacijos dekodavimas labiausiai ir gąsdina verslo atstovus. Juk tinkamai užpildžius dokumentus duomenų dekodavimo raktą gali perimti tiek teisėtus teisėsaugos veiksmus vykdantys inspektoriai, tiek ir papirktas policininkas.

Be to, saugumo ekspertai nuomone, kad policijai gali kilti sunkumų net ir pasitelkus šio akto trečiąją dalį, mat žmonės gali teigti neturintys jokio dekodavimo rakto. Jų teigimu, neretai patikimiau, nei pagrįsta abejone nėra galima teigti, kad kažkokia atsitiktinė informacija yra užkoduoti duomenys, o asmuo turi jų dekodavimo raktą. Policija gali teigti, kad įtariamasis yra teroristas ar vaikų pornografijos platintojas, tačiau kaltinamasis gali atsakyti, kad policijos aptikti duomenys yra užkoduoti seni meilės laiškai, raktą nuo kurių jis prarado (pamiršo). Neatkodavus duomenų - negalima užtikrintai teigti kas juos yra.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai teigia, kad tol, kol vyksta konsultacijos su įvairiais specialistais - galutinis sprendimas nebus priimtas. Ankstesniuose pranešimuose buvo nurodoma, kad dekodavimo raktų perėmimas ar priverstinis duomenų dekodavimas yra būtinos priemonės kovojant su terorizmo grėsme visuomenei. Kita vertus, saugumo ekspertų nuomone raktų perėmimas mažai padėtų kovoje su terorizmu, nes pastarieji duomenis koduoja kitaip nei verslo kompanijos. Nusikaltėliai dažniau naudoja asmenines duomenų kodavimo/dekodavimo raktų poras, o ne bendrą raktų porą visiems grupės nariams. Todėl perėmusi vieną raktų porą policija lygiai tai pat sėkmingai gali versti nusikaltėlį patį dekoduoti duomenis arba taikyti kitas duomenų dekodavimo priemones. Saugumo ekspertų teigimu reikėtų įteisinti visas trečiojo akto dalis, išskyrus duomenų dekodavimo raktų perėmimą, kad nebūtų sukelta nepasitenkinimo audra tarp verslo atstovų.

Beje, interneto svetainėse įkeltose apklausose daugiau nei 90% lankytojų pasisakė prieš tokio akto įteisinimą ir tik apie 1% už.